V.Megre "Naujoji civilizacija. Meilės apeigos". Knyga 8-2

„...Štai todėl veiksmai, susiję su tėvonijos prоjekto kūrimu, sklandžiai pereidavo į tuoktuvių apeigas, kuriomis jaunavedžiai buvo rengiami pradėti kūdikį. Ir kūrė jie meilės erdvę. Žmona, pradėjusi kūdikį tokioje erdvėje, devynis mėnesius gyveno tikriausiai pačiomis idealiausiomis sąlygomis, o joje augantis kūdikis laimingas buvo.“

Ką norėjo pasakyti Sungiris?

O dabar pateiksiu jūsų dėmesiui kur kas sensacingesnę informaciją, prieš kurią nublanksta Egipto piramidės ir Senovės Romos griuvėsiai.

Ši informacija taip pat būtina, pasak Sibiro atsiskyrėlio, kad geriau suprastume žinias apie mūsų protėvių pasaulėjautą, reiškinius ir tų žinių lygmenį. O tam reikėtų kuo nuodugniau įsigilinti į istoriją.

Jis kalbėjo:

– Jei mintimis nugrimsi tris tūkstantmečius atgal, palengva imsi suvokti  trijų tūkstančių metų senumo žinias, penkis tūkstantmečius atgal – penkių tūkstantmečių žinias, bet ne viską suprasi. Būtina pasinerti mažiausiai į devyniolikos tūkstantmečių senovę.

Toks gilinimasis į mūsų šalies istorinę praeitį atrodė visiškai nerealus. Aš jau buvau pasirengęs vykti į Indiją, Tibetą. Sakoma, ten gali daugiau sužinoti apie mūsų protėvius nei mūsų šalyje.

Tačiau niekur važiuoti neprireikė. Visa, pasirodė, yra šalia, taigi dabar siūlau visiems, kas skaito šias eilutes, mintimis apie mūsų protėvius nugrimzti į dar tolimesnę senovę nei devyniolika tūkstantmečių atgal.

Archeologinis radinys, apie kurį jums papasakosiu, buvo atsitiktinai aptiktas netoli Vladimiro miesto, kuriam, pagal įvairius oficialius duomenis, maždaug 1015 metų.

1955 m., kasdamas molio karjerą Vladimiro keramikos gamyklai, ekskavatorininkas A. F. Načarovas pastebėjo, jog kaušu užkabino ir iškėlė milžiniško gyvūno kaulus, slūgsojusius 3 metrų gylyje. Apie radinį buvo pranešta archeologams...

Pirmieji archeologiniai kasinėjimai pribloškė mokslininkus. Palaidojimo vietose rasti žmonių palaikai, jų papuošalai ir namų apyvokos daiktai liudijo, jog čia būta kažkokios senovės kultūros.

Tolesni tyrimai parodė: mūsų protėviai prie Kliazmos upės krantų atkeliavo dar senų senovėje, akmens amžiaus epochoje, maždaug prieš 25 tūkstančius metų.

Kai kas gali pamanyti: jie bėgiojo keturpėsti, apsigobę neišdirbtais kailiais ir su kuokomis. Ne. Mokslininkus nustebino kitkas.

Aplink skeletus ir ant jų pačių buvo rasta daugybė papuošalų, kurie ir padėjo atkurti senovės žmonių drabužį. Jis atrodė panašus į kombinezoną arba visai kaip tikras civilizuotas apdaras.